Song of Solomon 3
1 Naktį savo lovoje ieškojau to, kurį myli mano siela; jo ieškojau, bet neradau.
2 Dabar kelsiuosi ir vaikštinėsiu aplink miestą, po gatves, ir plačiuose keliuose ieškosiu to, kurį myli mano siela; jo ieškojau, bet neradau.
3 Mane aptiko sargai, vaikščiojantys aplink miestą, kuriems tariau: „Ar matėte tą, kurį myli mano siela?“
4 Tik truputį nuo jų paėjusi suradau tą, kurį myli mano siela; jį nutvėriau ir nepaleidau jo, kol neatvedžiau jo į savo motinos namus, į savo gimdytojos kambarį.
5 Aš įpareigoju jus, o Jeruzalės dukterys, stirnomis ir lauko elnėmis, kad jūs nežadintumėte ir nekeltumėte mano meilės, kol ji nepanorės.
6 Kas yra tai, kas ateina iš dykumos kaip dūmų stulpai, iškvėpinta mira ir smilkalais, visokiais pirklio milteliais?
7 Štai jo, Saliamono lova; šešiasdešimt narsių vyrų yra aplink ją – iš Izraelio narsuolių.
8 Jie visi laiko kalavijus, prityrę kare; kiekvienas turi savo kalaviją prie savo šlaunies dėl baimės naktį.
9 Karalius Saliamonas padarė sau vežimą iš Libano medžių.
10 Jis padarė jo stulpus iš sidabro, jo dugną iš aukso, jo dangą iš purpuro, jo vidus buvo išklotas meile, – dėl Jeruzalės dukterų.
11 Išeikite, Siono dukterys, ir pažvelkite į karalių Saliamoną su karūna, kuria jo motina jį karūnavo jo vestuvių dieną ir jo širdies linksmybės dieną.